Lietuvos medicinos sektorius inovuotis neskuba
Novatoriški sprendimai ilgainiui tampa neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi. Retą kurį dar gali nustebinti bepilotės transporto priemonės ar išmaniųjų įrenginių funkcionalumas. Visgi, apsilankę šalies gydymo įstaigose vis dar jaučiamės lyg atsukę laiką bent keliais dešimtmečiais atgal. Nors viešai džiaugiamės atnaujintomis ir šiltomis patalpomis, tačiau pačiam gydymo procesui turime nemažai priekaištų: pasenusi aparatūra ir požiūris, dažni nesusipratimai ir nemalonūs potyriai, trūksta inovatyvių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad medicinos sektorius pasauliniu mastu yra vienas patraukliausių novatoriškų sprendimų diegimui, kyla klausimas, kodėl inovacijos medicinos sektoriuje Lietuvoje vis dar yra retenybė?
Gerieji pavyzdžiai – ant rankų pirštų
Kasmet Lietuvoje viešiesiems pirkimams išleidžiama daugiau kaip 4 milijardai eurų. Tačiau tik labai maža dalis valstybės biudžeto lėšų yra panaudojamos inovacijoms įsigyti ir teikiamoms paslaugoms tobulinti, įskaitant ir gydymo bei medicinos sektorių. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti tiek inovacijas perkančias gydymo įstaigas, tiek ir tokių sprendimų tiekėjus.
Pavyzdžiui Lietuvos jūrų muziejus, matydamas, kad gyvūnų terapija kasmet tampa vis paklausesnė, nusprendė įsigyti vieningą šio tipo procedūrų metodiką. Naujoji metodika leistų efektyviau užtikrinti žmogaus ir gyvūno bendravimą ir iš jo kylančias terapines savybes. Delfinų asistuojamosios terapijos seansai padeda neįgaliesiems lengviau integruotis į visuomenę, gerina emocinę būklę ir motoriką.
Medicinines inovacijos jau ne pirmą kartą perka VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos. Susidūrę su problema, kad operacijų metu sunku atskirti panašių spalvų audinius, įstaigos chirurgai atkreipė dėmesį į inovatyvios lempos įsigijimo poreikį. Kitose srityse naudojami šviesos šaltiniai pasižymi reikalingomis savybėmis, tačiau medicininiams poreikiams tenkinti jie nebuvo pritaikyti. Naujai pritaikyta ir įsigyta technologija leistų užtikrinti kokybiškesnes ir saugesnes atvirąsias intervencines operacijas.
Problema – žinių ir kompetencijų trūkumas
Nors tokių pavyzdžių Lietuvoje daugėja, padėtis bent kol kas iš esmės nesikeičia. Kodėl?
Tiek medicinos, tiek ir kituose viešojo sektoriaus srityse aktualiausia problema yra nepakankama viešųjų pirkimų specialistų kompetencija inovacijoms įsigyti, o tiems, kas gali pasiūlyti naujus sprendimus, – trūksta viešųjų pirkimų žinių ir dalyvavimo jose kompetencijų. Viena vertus, šiems specialistams trūksta žinių apie pačias inovacijas. Kita vertus, jiems trūksta žinių ir įgūdžių, kaip tvarkingai pagal visas viešųjų pirkimų procedūras jų įsigyti, ar jas pasiūlyti.
Užsienyje ši problema sprendžiama steigiant kompetencijų centrus, kurie ne tik apmoko viešųjų pirkimų specialistus, tačiau konsultuoja visą instituciją apie galimybes pirkti inovacijas ir inovatyvius sprendimus. Neretai institucijos net nesupranta, kad egzistuojančias problemas galima spręsti inovatyviais būdais. Jos verčiau pasirenka įsigyti žinomus, rinkoje plačiai prieinamus, tačiau pasenusius ir dėl to pigesnius sprendimus. Toks pasirinkimas užtveria kelią tobulėjimui, stabdo augimą ir plėtrą, lemia mažėjantį konkurencingumą. Nors trumpuoju laikotarpiu inovacijų plėtros naudą gali būti sunku įžvelgti, tačiau pasaulinės praktikos įrodo priešingai.
Nepakankama inovacijų kultūra
Kita problema, dėl kurios stringa inovacijų įsigijimas medicinos sektoriuje – inovacijų kultūros organizacijoje trūkumas. Pastebima, kad institucijose, kurių vadovybė yra atvira inovacijoms ir skatina darbuotojus siūlyti inovatyvius sprendimus, galbūt už tai net papildomai atlygina, inovacijų įsigijimas vyksta dažniau ir sklandžiau. Net teisinis reguliavimas, kuris kitiems atrodo kaip esminė kliūtis inovacijoms įsigyti tokiose įstaigose tampa galimybių šaltiniu. Žinoma, nereikėtų visko užkrauti vien tik institucijos vadovybei, tačiau faktas, kad kai įstaigos vadovybė palankiai žiūri į inovacijas, ją kur kas lengviau įtikinti jų įsigyt.
Dar vienas sunkumas, užkertantis kelią inovacijoms dažniau prasiskverbti į medicinos sektorių, yra finansinės išlaidos ir inovacijų rizikingumas. Inovacijos kainuoja didelius pinigus ir jos ne visada pasiteisina, todėl normalu, kad iš valstybės lėšų gyvenančios institucijos vengia prisiimti rizikingus sprendimus pirkti inovacijas. Negana to, inovacijų pirkimas gali sulaukti nebūtinai pagrįstų suinteresuotųjų tiekėjų skundų taip apsunkindami ir prailgindami procesą.
Moneta turi dvi puses
Kita vertus, kaip moneta turi dvi puses, taip ir inovacijų viešiesiems pirkimams reikia dviejų dedamųjų – perkančiosios organizacijos ir tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti inovacijų medicinos sektoriui. Iš čia kyla dar viena problema – tiekėjams taip pat trūksta žinių, įgūdžių ir kompetencijų dalyvauti inovacijų viešuosiuose pirkimuose. Kadangi ši pirkimų rūšis dar nėra plačiai taikoma, įmonės, tyrimų centrai ar institutai, kuriantys inovacijas, kol kas nespėjo susipažinti su visais tokių pirkimų ypatumais, etapais ir reikalavimais.
Negana to, kai kurie inovacijų prikimai, ypač ikiprekybiniai pirkimai, gali trukti net kelerius metus ir pareikalauti labai daug tiekėjų išteklių. Kartais, kai nėra aišku, kokia bus piniginė grąža, tiekėjams sunku rasti motyvacijos vystyti patį geriausią įmanomą produktą, ypač, jei ikiprekybinio pirkimo atveju, jų sukurtas prototipas nebus masiškai užsakomas pirkimui pasibaigus. Ikiprekybinio pirkimo esmė – prototipo sukūrimas ir išbandymas, tačiau konkrečiam produktui ar sprendimui įsigyti perkančiosios organizacijos privalo skelbti dar vieną pirkimą, pavyzdžiui, inovatyvų pirkimą. Toli gražu ne visi tiekėjai yra nusiteikę pereiti per visus ikiprekybinio pirkimo etapus tik tam, kad vėliau galėtų siūlyti savo sukurtą ir išbandytą prototipą naujai paskelbtuose inovatyviuose pirkimuose.
Inovacijom paskatinti – net dvi iniciatyvos
Tam, kad inovacijos medicinos sektoriuje taptų dažnesnis reiškinys, kurio privalumus pajustų tiek pacientai, tiek ir medicinos įstaigų personalas, Lietuvos inovacijų centras prisijungė prie tarptautinės Interreg Europe iniciatyvos iBuy, kuri siekia paskatinti viešąjį sektorių per inovacijų viešuosius pirkimus paskatinti inovacijų kūrimą ir diegimą įvairiose valstybinėse ir biudžetinėse institucijose, tarp jų ir medicinos sektoriuje. Įgyvendindamas minėtą iniciatyvą Lietuvos inovacijų centras parengė Inovatyvių viešųjų pirkimų gaires, kuriose pateikiama aktuali metodinė informacija apie inovacijų viešųjų pirkimų vykdymą. Jose – informacija perkančiosioms organizacijoms apie inovacijų viešųjų pirkimų teikiamą naudą, identifikuojamos galimos kliūtys ar problemos, kurios gali iškilti įgyvendinant inovacijų viešąjį pirkimą ir pateikiami galimi sprendimo būdai. Gairės taip pat suteikia informaciją apie inovacijų viešųjų pirkimų etapus ir prisideda prie inovacijų viešųjų pirkimų taikymo Lietuvoje paskatinimo.
Lietuvos inovacijų centras taip pat parengė 10 žingsnių vadovą (rekomendacijas) Lietuvai anglų kalba, kokių priemonių reikia imtis norint, kad iki 2030 metų mažiausiai 20 proc. visuose ekonomikos sektoriuose, tarp jų ir medicinos, vykdomų viešųjų pirkimų būtų inovacijų viešieji pirkimai. Tarp minėtų rekomendacijų – siūlymas gerinti inovacijų viešųjų pirkimų stebėseną ir matavimus, įkurti kompetencijų centrą, kuris padėtų viešojo sektoriaus institucijoms vykdyti inovacijų viešuosius pirkimus, motyvacinės sistemos inovacijų viešųjų pirkimų pradininkams viešajame sektoriuje sukūrimas.
Pasak Lietuvos inovacijų centro Inovacijų viešajame sektoriuje ekspertės Justės Rakštytės-Hoimian, nors šie du dokumentai nepakeis situacijos per dieną, jie yra pirminis informacijos ir įkvėpimo šaltinis, galintis paskatinti viešąjį sektorių permąstyti savo taikomas viešųjų pirkimų praktikas ir pradėti pirkti daugiau inovacijų. „Tam, kad inovacijų viešieji pirkimai duotų apčiuopiamos naudos, pirmiausiai reikia pasiryžti juos daryti. Visa kita – tik patirties bei įgūdžių reikalas ir jie abu įgyjami su laiku“, – sako ji.
Pastangos nukreiptos ir į MVĮ
Be pastangų išjudinti viešąjį sektorių, Lietuvos inovacijų centras prisideda ir prie tiekėjų judinimo. Centro kuruojamas sveikatos technologijų klasteris iVita kartu su Erasmus+ tarptautinės iniciatyvos HAePPI partneriais parengė Inovacijų viešųjų pirkimų trūkumų ir poreikių analizę mažoms ir vidutinėms įmonėms (anglų kalba), kurioje analizuojama kita monetos pusė – tiekėjų galimybės, poreikiai ir sunkumai dalyvaujant inovacijų viešuosiuose pirkimuose. Analizė pateikia išsamią informaciją MVĮ, kokių žinių, įgūdžių ir procedūrų reikia norint dalyvauti ir laimėti tokius pirkimus, supažindina su sėkmės istorijomis ir geraisiais pavyzdžiais. Remiantis atliktu tyrimu identifikuotos 6 skirtingos temos, kurios apima visas nustatytas spragas ir poreikį tiekėjams dalyvauti ikiprekybiniuose ir inovatyviuose viešuosiuose pirkimuose, o mokymų kurso poreikį ir naudą patvirtino apklausoje dalyvavusios partnerių suinteresuotos šalys. Iki šių metų pabaigos HAePPI partnerių dėka bus sukurtas naujas ikiprekybinių ir inovatyvių sprendimų viešųjų pirkimų mokymo kursas, kurio tikslas yra ypač paskatinti konkursuose dalyvauti mažas ir vidutines įmones.
iVita klasterio koordinatorės Dianos Vertelkienės teigimu, parengtas dokumentas analizuoja būsto ir medicinos arba sveikatinimo sektorių galimybes dalyvauti inovacijų viešuosiuose pirkimuose, tačiau realiai jų parengta analizė galėtų būti naudinga ir kitiems verslo sektoriams, galintiems ir norintiems pasiūlyti inovacijų viešajam sektoriui. „Atliekant analizę buvo apklaustos būsto ir sveikatingumo sektoriuose veikiančios įmonės, kurios patvirtino, kad joms trūksta žinių ir informacijos apie galimybes dalyvauti inovacijų viešuosiuose pirkimuose. Tikimės, kad šis dokumentas ir mūsų parengtas mokymo kursas taps atspirties tašku inovatyviam verslui intensyviau bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi“, – mintimis dalijosi D. Vertelkienė.
Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras, UAB "De Futuro".