Sveikatingumo klasterio iVita sukurti išmanieji marškinėliai – finišo tiesiojoje
Sveikatingumo klasterio iVita nariai šią vasarą gyvena laukimo nuotaikomis – rudenį ketinama pristatyti pirmąjį bendrą klasterio produktą – lietuvišką širdies darbo ir fiziologinių parametrų stebėjimo sistemą „iPulsus“.
„iPulsus“ sistema pradėta kurti 2011 metais – tuo pačiu metu įkurtas ir „Sveikatingumo klasteris iVita“. Per trejus metus atsiradęs produktas netrukus bus paleistas į rinką. Oficialus pirmosios lietuviškos fiziologinių parametrų stebėjimo sistemos „iPulsus“ pristatymas Lietuvoje numatytas šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais. 
Išmanieji marškinėliai „iPulsus“ buvo sukurti bendradarbiaujant AB „Audimas“, UAB „Baltec CNC technologies“, UAB „De Futuro“, Kauno technologijos universitetui bei Lietuvos sporto universitetui. Produkto kūrimo darbai buvo iš dalies finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinant projektą „Kokybiškai naujos fiziologinių parametrų stebėjimo ir fizinio pajėgumo testavimo sistemos sukūrimas“.
Kaip teigia autoriai, sistema skirta širdies darbo stebėjimui ir krūvio valdymui. Jos pritaikymas labai platus – ten, kur plaka širdis, galima pritaikyti ir išmaniuosius marškinėlius „iPulsus“. Tačiau pirmiausia nuspręsta pasiūlyti ją kaip pažangų įrankį grupinėse treniruotėse.
„Įsivaizduokite, kad jūs ateinate į sporto klubą, kur vyksta grupinė treniruotė. Prieinate prie nedidelio lagamino, išsiimate įrenginį su numeriu, jį prisisegate ant krūtinės, planšetiniame kompiuteryje įvedate savo pagrindinius duomenis, t.y. ūgį, svorį, amžių ir lytį, ir einate sportuoti. Taip prieš treniruotę padaro visi grupės dalyviai. Treniruotės metu jūs, kiti sportuojantys ir treneris salėje pakabintame ekrane mato savo širdies darbą ir pastangas, kurios dedamos. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, treneris gali dozuoti krūvius individualiai ir pasaugoti tuos, kuriems treniruotė per intensyvi, taip pat pastūmėti siekti geresnių rezultatų“, – pasakoja vienas iš „iPulsus“ sistemos autorių, UAB „De Futuro“ direktorius dr. Vincas Benevičius.
Kaip jau minėta, sistema gali būti pritaikoma ne tik grupinėse treniruotėse. Tačiau pristatyti pirmiausia šią, grupinę „iPulsus“ variaciją, nuspręsta atsižvelgus į būtinybę edukuoti Lietuvos vartotojus, skirti daugiau dėmesio prevencijai. „iPulsus“ autorių nuomone, tokiu būdu lietuviai lengviau priims produktą ir asmeniniam naudojimui.
„Lietuva dar nėra tiek pažengusi sveikatingumo srityje, kiek Vakarų šalys. Sąmoningumo lygis čia žingsniu atsilieka. Sveikata domimės, bet vis dar valgome tabletes, o ne gyvename prevencija. Būtent todėl pirmiausia siūlome grupinį įrankį. Norime, kad žmonės, patys nepriėmę sprendimo „pirkti - nepirkti“, galėtų susipažinti su išmaniaisiais įrenginiais ir suprasti, kiek naudos jie gali duoti. Kai supratimas žmonių sąmonėje susiformuos, mes pasiūlysime ir asmeninius sprendimus tos pačios sistemos pagrindu“, – sako V. Benevičius.
Išmaniuosius marškinėlius „iPulsus“ pristatantys lietuviai neslepia, kad produktas nėra unikalus – pasaulyje yra jo analogų. „Jei sukūrei tai, ko dar nėra, vadinasi, arba blogai ieškojai, arba niekam to nereikia, – juokauja pašnekovas. – Širdies darbo stebėjimas per asmeninę ir kitokią prizmę yra pakankamai įprasta praktika. Mūsų sukurta fiziologinių parametrų stebėjimo sistema „iPulsus“ yra prevencinio pobūdžio įrankis. Tačiau skirtingai nei dauguma kitų, jis nėra vien tik statistikos rinkėjas. Mūsų tikslas pasiūlyti žmonėms išmanųjį įrankį, kuris duotų daugiau“.
Nors plačiajai visuomenei produktas dar nepristatytas, pirmąjį oficialų įvertinimą jis jau pelnė: pernai VšĮ Verslo inovacijų centras „Sveikatingumo klasterio iVita“ sukurtą išmaniąją sistemą „iPulsus“ apdovanojo „Inovacijų prizu 2013“. Per ateinančius mėnesius širdies darbo ir fiziologinių parametrų stebėjimo sistema bus pristatoma Lietuvoje veikiančiuose sporto klubuose, reabilitacijos ir panašiose įstaigose, kurioms būtų aktualus šis išmanusis įrankis. Jo pristatymą Lietuvoje kūrėjai vertina kaip pilotinį ir sako, kad mūsų šalimi neatsiribos..JPG)
„Susirinksime reakcijas iš vartotojų, tačiau mūsų tikslas – ne Lietuva, kuri yra per maža rinka tokiems produktams. Potenciali rinka – Europos Sąjungos šalys. Pagrindinis klasterio uždavinys bus susirasti verslo partnerių, kurie galėtų tiekti savo šalyje „iPulsus“, – apie planus kalbėjo V. Benevičius.
„iPulsus“ projektas – dinamiškas. Šiuo metu jau planuojama jo tąsa - siekiama praplėsti sistemos funkcionalumą. Svarbiausias projekto tikslas – sukurti ne tik sausą statistiką pateikiantį įrenginį. „Dabar „iPulsus“ matuoja tik širdies darbą. Mes norime išplėsti sistemą taip, kad būtų galima matuoti kvėpavimą ir žmogaus kūno temperatūrą. Be to, didelį dėmesį skiriame metodologijai. Šiandieninės išmaniosios sistemos ir įrankiai yra, tiesiog, statistikos rinkėjai: pamatavo ir pasakė žmogui tam tikrus duomenis. Bet kas iš to? Būtent šią spragą mes siekiame užpildyti“, – sakė UAB „De Futuro“ direktorius.
Iš viso klasteris „iVita“ vienija 11 narių – įmonių ir mokslo įstaigų. Visos jos jau anksčiau bendradarbiavo, tačiau 2011 metais susibūrė į klasterį. Postūmį tam davė Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, paskatinusios įmones formalizuoti savo santykius – pasirašyti jungtinę veiklos sutartį ir įkurti „Sveikatingumo klasterį iVita“.
„Buvimas klasteryje įmonėms suteikia galimybę išplėsti savo inovacinę veiklą ir turėti didesnių ambicijų. Be to, kartu greičiau išsprendžiame iškilusias problemas. Turime 11 įmonių, kurios visos specializuojasi skirtingose srityse, tai mums labai padeda. Čia vienas iš klasterio privalumų. Jei kažko reikia, pirmiausia paskambiname vieni kitiems, ir labai dažnai to užtenka, kad išspręstume vieną ar kitą problemą“, – teigia V. Benevičius.